Kremų nuo saulės ABC arba ką svarbu žinoti renkantis apsauginį kremą

written by Živilė 2016-08-02

Keliaujant po Italijos miestus ir kaimelius, vienas dalykas atkreipdavo dėmesį net labiau nei pasakiškas krašto gamtovaizdis ir senove dvelkianti architektūra, tai visuomet atsipalaidavę ir besišypsantys vyresnio amžiaus žmonės. Nors savo laisvumu bei gera nuotaika be jokios abejonės žavėjo, būdavo sunku nepastebėti ir to, jog jų oda nuarta didesniu kiekiu raukšlių, nei įprasta matyti Vilniaus gatvėse. Panašu, jog kaitriai plieskianti saulė ir įdegio kultas padarė savo juodą darbą. Nepaslaptis, jog ir mūsuose įdegis asocijuojasi su grožiu, todėl džiugu, jog viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie būtinybę saugotis nuo neigiamo saulės poveikio. Juk kad ir kaip dailiai prie rudo kūno atrodo vasariška suknelė, tai vargiai kompensuoja faktą, jog deginantis be apsaugos didėja melanomos tikimybė ir spartėja odos senėjimo procesai. Tačiau kokį kremą rinktis, norint jaustis saugiam?

Renkantis kremą nuo saulės, visų pirma, verta įsidėmėti, jog ne visi kremai efektyviai saugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Kaip žinia, UVA yra ilgiausi ultravioletiniai spinduliai, kurie prasiskverbia taip giliai į odą, jog lemia pažeidimus ląstelių lygyje. Jų padaroma žala savo tikrą veidą parodo tik po laiko, kai išvystame pigmentines dėmes, raukšleles ir kitus fotosenėjimo požymius. UVB spinduliai – kiek trumpesni ir kur kas labiau veikia išorinį odos sluoksnį. Būtent UVB spindulių dėka galime džiaugtis ta žavinga, raudonai nudegusia oda, kuri galiausiai itin seksualiai nusilupa. Turint galvoje, kokią žalą daro abiejų rūšių spinduliai, logiška būtų rinktis kremą, siūlantį plataus spektro apsaugą, kas reiškia, jog priemonė “gins” tiek nuo UVB, tiek nuo UVA. Deja, nemaža dalis kremų padoriai saugo tik nuo UVB, taigi yra ne itin geri bendražygiai. Mūsų patogumai tokia informacija dažniausiai pateikiama ant pakuotės, taigi tereikia gerai įsiskaityti.

Antras kriterijus, kurį verta apsvarstyti renkantis priemonę nuo saulės yra kremo tipas. Bendrai apsauginiai kremai skirstomi į fizinius ir cheminius:

  • Fiziniai kremai paprastai paremti cinko oksido ir titano dioksido veikimu, kurie atspindi ir išsklaido UV spinduliuotę. Milžiniškas tokių medžiagų privalumas yra tai, jog jie saugūs sveikatai, retai sukelia alergines reakcijas ir tinka jautriai odai. Deja, mineralų pagrindu sukurti kremai nėra populiariausias vartotojų pasirinkimas, mat ant odos palieka baltą šydą, kuris daugeliui atrodo nepriimtinas. Pastarasis trūkumas išsprendžiamas priemonėse, kuriose naudojami iki nano dydžio susmulkinti mineralai. Ilgą laiką nano dalelių naudojimas kosmetikoje buvo gana kontroversiškas, tačiau nano-titano dioksidas nuo 2016 m. vasaros įtrauktas į Europos Sąjungoje oficialiai leidžiamų UV filtrų sąrašą, kas norisi tikėti reiškia, jog medžiagai galime iškelti baltą vėliavą.
  • Cheminiai kremai UV spindulius ne atspindi, o sugeria. Jie kur kas dažniau nei fiziniai sukelia jautrumo bei alergines odos reakcijas, nėra tokie saugūs ir stabilūs. Cheminių UV filtrų yra daugybė ir siekiant geresnio efektyvumo bei didesnio stabilumo, gamintojai tarpusavyje derina 2-5 ingredientus. Tarp populiariausių galima paminėti octocrylene, oxybenzone, octinoxate, avobenzone, homosalate.

Trečias dalykas, kurį reikėtų turėti galvoje renkantis kremą yra SPF reikšmė ir kodėl daugiau nebūtinai yra geriau. Skaičius esantis prie SPF rodo du dalykus:

  • Pirma, kaip ilgai galime išbūti saulėje padengę odą apsauginiu kremu, kad nepatirtume nudegimų. Tarkime, jog jūsų oda saulėje pradeda raudonuoti po 15 minučių, naudodami kremą su SPF 15, saulėje galėsite ramiai pabūti 15 kartų ilgiau, taigi beveik 4 valandas (čia daroma prielaida, jog kremas nebus netyčia nutrintas rankomis ar rūbais).
  • Antra, SPF rodo laipsnį procentais, kuriuo kremas saugo nuo UVB spindulių (ne nuo UVA!). Tarkime, SPF 30 suteikia 98 % apsaugą, SPF 60 – 98,5 % apsaugą. Kaip galima matyti didėjant SPF, apsaugos laipsnis didėja gana nežymiai, todėl klausimas ar apsimoka ant odos teptis priemonę su itin dideliu SPF. Bėda tame, jog tokio tipo produktuose yra žymiai didesnė koncentracija aktyvių ingredientų, taigi ilgainiui didėja tikimybė patirti jautrumo ar alerginę reakciją.

Kaip ir visos svarbios temos, apsaugos nuo neigiamos saulės poveikio tema plati, sudėtinga ir sunkiai aprėpiama vienu ypu. Įraše pateikiama gana apibendrinta informacija, kuri pravers renkantis apsauginį kremą, tačiau norint susidaryti tikslesnį ir pilnesnį vaizdą, rekomenduoju kelis, vertus dėmesio skaitinius:

Rekomendacijos skaitiniams:

  1. KosmetikosDNR straipsnis “Kremai nuo saulės vėžio nesukelia
  2. Environmental working group įrašas – “Guide To Sunscreens: EWG’s Sunscreen Guide
  3. Environmental working group įrašas – “What To Use, What To Lose”
  4. Paula’s Choice įrašas “How to Apply Sunscreen
  5. Skin Cancer Foundation straipsnis “UVA & UVB
apauginiai kremai nuo saules

kremai nuo saulės

0 comment

Susiję įrašai

Komentarai

Read previous post:
Foamous Mousse de Parfum kvepalai – putos (Paper Shaker aromatas)

Išsirinkti kvepalus - ne eilinė užduotis, tačiau egzistuoja aromatai, kurie įtinka daugumai. Paprastai tai švelnūs, gaivūs, ne itin kaprizingi kvapai,...

Close