Kodėl nesu natūralios kosmetikos šalininkė?

written by Živilė 2017-04-23

Švęsdama antrąjį tinklaraščio gimtadienį į pasaulį paleidau įrašą pavadinimu “Kodėl rašau apie prastą kosmetiką?”.  Dabar, tikiu, atėjo laikas pagvildenti dar vieną, karts nuo karto persekiojančią temą. Bendraudama su skaitytojais, susirašinėdama su kosmetikos gamintojais ir platintojais, skaitydama atsiliepimus apie šį tinklaraštį internetinėje erdvėje kartais kyla mintis, jog sudarau klaidingą įspūdį apie savo požiūrį į sudėtis. Tikrai ne paslaptis, jog kosmetikos užrašuose pateikiami vertinimai didele dalimi priklauso nuo ingredientų sąrašo, ypatingai, jei tai veido ar kūno priežiūros priemonės. Ne paslaptis ir tai, jog mėgstu ir kasdieninėje rutinoje naudoju ne vieną natūralios kosmetikos produktą. Matyt dėl to dalis skaitytojų mane laiko natūralios kosmetikos šalininke ir nustemba pamatę, jog aprašau toli gražu ne tik natūralią kosmetiką. Tiesa ta, jog niekada nebuvau ir nesu vien natūralios kosmetikos naudotoja. Renkantis priežiūros priemones asmeniškai domina du dalykai:

  1. tai, kiek produktas veiksmingas ir
  2. tai, kiek gaminio sudėtis saugi.

Nei vieno, nei kito punkto su natūralumu nesieju.

 

 

Ar visa, kas natūralu yra gėris?

Nors kai kurie natūralios kosmetikos propaguotojai nori įteigti kitaip, pavojingų, alergizuojančių, dirginančių, sausinančių komponentų yra tiek tarp natūralios, tiek tarp sintetinės kilmės medžiagų. Tad natūralumas nėra gerumo garantas ir tikrai ne viskas, kas natūralu yra naudinga. Natūralumo idėja lengva susižavėti, tačiau nereikia pamiršti, jog natūralios kosmetikos gamintojai taip pat užsiima verslu. Galbūt ne tokiu gigantišku, bet vis tiek verslu. O verslo tikslas yra įtikinti, jog jų produkcija yra geriausia ir tokiu būdu parduoti. Jie lygiai taip pat kaip “sintetinės” kosmetikos gamintojai pagražina aprašymus, pamėto ne visai realistiškų pažadų, prikabinėja makaronų. Ne visi, ne visada, bet tikrai pasitaiko ir dažniau nei norėtųsi.

Ar visa kas žalia – natūralu?

Atskira problema kalbant apie natūralią kosmetiką yra pseudo natūralios kosmetikos gamintojai, kitaip natūralios kosmetikos apsimetėliai. Kadangi įsitikinimas, jog tik natūrali kosmetika yra sveika taip plačiai paplitęs, kai kurie prekės ženklai, pasitelkdami psichologinius triukus bando įtikinti, jog jų produktai yra natūralios sudėties, nors taip iš tiesų nėra. Žaliai nuspalvintos pakuotės, pavadinimai su žodeliais “natūr”, “bio” ar “eko”, pažadai, jog sudėtyje nėra mineralinio aliejaus ir pan. negarantuoja, jog sudėtis yra natūralios ar ekologiškos kilmės. Tai tėra kamufliažas, uždedamas ant produkto tam, kad suviliotų greituosius apsipirkinėtojus. Tuos, kurie nelabai turi laiko ar nori pasidomėti ingredientais ir natūralios kosmetikos sertifikatais.

Tai kas po velnių ta natūrali kosmetika? 

Ties šiuo momentu gali kilti klausimas “tai kas po velnių ta natūrali kosmetika?”. Vienas iš santykinai patikimiausių būdų atskirti su kuo turime reikalų yra sertifikatų medžioklė. Kosmetikos sertifikatų tikslas yra padėti kosmetikos jūroje atsirinkti produktus, atitinkančius tam tikrus kriterijus. Sakau tam tikrus, mat skirtingi sertifikatai turi savas, nevienodai griežtas taisykles, kurias produktai turi praeiti tam, kad tą sertifikatą gautų. Pavyzdžiui:

  • Pagal”Ecocert” produktas yra ekologiškas, jei jame yra bent 10 proc. ekologiškų ingredientų ir bent 95 proc. natūralių. Natūralus produktas yra tas, kuris savo sudėtyje turi 5 proc. ekologiškų ir 95 proc. natūralių ingredientų.
  • Pancūziškas „Cosmebio ECO” sertifikatas suteikiamas produktams, kuriuose yra ne mažiau kaip 95 % augalinių medžiagų, iš kurių 50 % turi būti ekologiškos.

Gali atrodyti, jog kalbant apie natūralią kosmetiką egzistuoja du pasirinkimai: arba kosmetika yra natūralios sudėties arba ne. Tačiau iš tiesų natūralios kosmetikos apibrėžimas yra susitarimo reikalas. Papildomai, dalis sertifikatų nurodo ko negali būti sudėtyje, kiti nenurodo. Todėl sertifikatai naudingi, tačiau toli gražu negarantuoja, jog gaminys bus geras. Daugiau apie sertifikavimą siūlau pasiskaityti įdomiam Natūralus ID įraše “Pilkosios eko zonos ir Lietuvos užkulisiai”.

Tai visgi, kodėl nesu natūralios kosmetikos šalininkė?

Nesu vien natūralios kosmetikos šalininkė, nes kategorija “natūrali kosmetika” tenurodo ingredientų kilmę, kai akcentas turėtų būti dedamas ties saugumu ir veiksmingumu. Kosmetikos pasaulis yra sudėtingas ir panašių etikečių klijavimas vaizdą pernelyg supaprastina, o kartais net klaidina. Būtų šaunu, jog kažkoks ant pakuotės esantis užrašas garantuotų, jog produktas geras. Tuomet galėtume nusimesti asmeninę atsakomybę, nebereikėtų sukti galvos dėl sudėčių ir domėtis ingredientais. Tačiau realybė, kaip bebūtų gaila, yra kitokia.

Pasidalink:

FacebookTwitterGoogleLinkedInPinterest

2 komentarai

Susiję įrašai

2 komentarai

Giedrė 2017-04-23 - 21:34

Ar jums neatrodo, kad tas žodžių junginys “natūrali kosmetika” pradėtas pernelyg nuvalkioti? Pavyzdžiui, kai pamatau ant pakuotės užrašą “natūralus nagų lakas”, man iškart kyla klausimas: “Ar tikrai?” Gal aš ir klystu, bet man tokia kosmetikos priemonė, kaip nagų lakas su natūralumu niekaip nesisieja, nors tu ką.

Reply
Živilė 2017-04-23 - 23:04

Giedre, atrodo 🙂 Tai dalis problemos, apie kurią rašau. Terminas “Natūrali kosmetika” yra labai netikslus, nuvalkiotas ir dažnu atveju mažai ką pasako apie produkto sudėtį, saugumą, naudą.
O kas dėl nagų lako, tai neklystate. 100 proc. natūralių nagų lakų rinkoje nėra.

Reply

Komentarai

Read previous post:
geriausi skaistalai
5 mėgstamiausi skaistalai kiekvienai dienai

Skaistalais nuspalvinti skruostai -  pavasario kolekcijų padiktuota tendencija, kuriai prijaučiu labiausiai. Minimalus akių ir lūpų makiažas, neperkrauta, švytinti oda bei...

Close