Kelionių dienoraštis | Kopenhaga

written by Živilė 2017-08-24

Kaip išdavė mano Instagram paskyra (@zivile.ku), praėjusį penktadienį išskridome į dviračių miestą. Metų bėgyje tai jau antra kelionė į Kopenhagą (apie pirmąją rašiau čia) ir abi jos buvo kiek kitokios. Nesijaučiau, jog keliauju keliauti ir tyrinėti miesto, greičiau aplankyti artimus ir pasiilgtus draugus. Visgi Kopenhaga pernelyg žavinga, jog jos neįamžinti nuotraukose. Todėl dalinuosi trumpu kelionės dienoraščiu. Galbūt jis paskatins šį miestą aplankyti ir jus?

Kadangi praėjusį kartą apvaikščiojome pagrindines lankytinas vietas, neturėjome labai konkretaus plano ką žūt būt turėtume pamatyti. Todėl ir nusiteikę buvome gana atsipūtusiai. Pirmosios dienos rytą, kol draugai dirbo, praleidome, kaip meškos žiemą, t.y. miegodami ir bandydami atsigauti po blogiausio visų laikų Ryanair nusileidimo, nors tiksliau būtų sakyti trenksmo žemyn. Visa laime miegas neužsitęsė iki vakaro, mat susigėdę, jog leidžiame kelionę sapnuodami, šiaip ne taip išsikrapštėme, susivertėme puslitrį kavos ir pasiėmę dviračius apvažiavome apylinkes. Viena iš žaviausių Kopenhagos pusių tikriausiai yra ta, jog čia kelių dviračio pedalų atstumu galima pasiekti jūros pakrantę, o vėjui perpūtus taip pat greitai persikelti į miestą, kur ir praleidome vakarą. Vaikščiodami, stebėdami tuo metu vykusį Copenhagen Pride ir kirsdami maistą Street Food paviljone.

Antrąją dieną mūsų laukė draugų suplanuotas pasiplaukiojimas. Jei kada lankysitės Kopenhagoje ir turėsite kiek daugiau laiko, rekomenduoju susiorganizuoti kažką panašaus ir jums. Nuostabi proga apžiūrėti miestą ne tik nuo kranto, pleškinti fotoaparatu ir tiesiog gerai praleisti laiką. Kas be ko buvimas vandenyje sužadino apetitą, todėl prisišvartavę dar kartą užsukome į Street Food erdvę, kuri paskatino pasvajoti kaip būtų puiku, jei kažką panašaus turėtume ir Vilniuje. Prisikimšus pilvus beliko sutikti vakarą važinėjant palei jūros pakrantę, kur užtikome absoliučiai tobulai atrodančią lauko kavinę. Lyg iš filmo, tiesa? Sklinda gandai, jog joje galima rasti puikių ledų. Gaila, jog oras buvo pernelyg žvarbus tuo įsitikinti patiems.

Galiausiai, paskutinę pilną kelionės dieną susiruošėme į Stevns Klint, kur mus pasitiko kas 10 minučių besikeičiantys orai. Žinoma, kadangi draugų išmintis bylojo, jog Danijoje savo planų dėl oro keisti neverta, vis tiek apžiūrėjome lankytinus objektus, aplankėme nuostabius skardžius ir net išsikepėme grilių. Ir nesvarbu, jog dalį laiko lijo, dalį kepino saulė, o likusį laiką vėjas iš plaukų lipdė dredą. Buvo nuostabu! Net kelias saulėtas nuotraukas pavyko įamžinti ir nė nepasakytum, kad netrukus ėmė pliaupti 😀

0 comment

Susiję įrašai

Komentarai

Read previous post:
Kelionės kosmetinė: ką pasiėmiau su savimi į Kopenhagą?

Ruošiantis trumpai savaitgalio kelionei į užsienį paprastai susiduriu su dilema kokių ir kiek produktų turėčiau su savimi pasiimti. Nes nors...

Close